Šiandien kolega nukreipė į straipsnį, kurį skaitydama ašarojau džiaugsmo ašaromis, nenustygdama šokčiojau kėdėje ir aikčiojau, pagaudama tokias pažįstamas ir tokias artimas mintis Andrius Užkalnis padovanojo rašymo kulinarinį šedevrą – “Sušalęs lagaminas ir keistos monetos: kam lietuviui kelionės?” Tam, kas dievina keliones, kas vos sugrįžęs iš vienos ir dar nespėjęs pasidalinti išgyvenimais su draugais, kolegomis ir artimaisiais (o ar įmanoma iki galo jiems perteikti tai, ką patyrei, tai, ką pamatei, tai, ką išgyvenai?.. ), jau audžia mintį apie kitą, kam namai yra mieli ir jaukūs, bet nepažintas ir tuo taip viliojantis svetimo viešbučio kambarys ar nejaukiai svyranti keistoje vietoje pastatyta palapinė, skamba lygiai taip pat, o gal net labiau viliojančiai, kas n-tąjį kartą palikdamas savo šalį ir atrasdamas keisčiausias, įdomiausias, svajingiausias, nepatogiausias, klaikiausias, atstumiančias, bet vertas pažinti vieteles, vis tiek nesugeba pajusti “sotumo” jausmo ir nori dar dar dar, tas supras apie ką aš čia kliedžiu

Tikriausiai nebuvo kelionės, iš kurios negrįžčiau nusikalusi, kaip darbinis jautis, bet lygiai taip pat nebuvo išvykos, iš kurios grįžus ir pravėrus namų duris, užtinusias ir pavargusias akis neužgožtų pati plačiausias šypsena nuo ausies iki ausies O kaip kitaip, juk aš buvau kelionėje!!! Aš pamačiau, sužinojau, atradau Paliečiau ir pauosčiau, paragavau ir išgirdau Aš žinau, kad sutikčiau visą gyvenimą nugyventi paprastučiame vagonėlyje ar vieno kambario butuke, kur jaukumą sukurtų juokas ir nenutildomi kelionių įspūdžių aidai, surinkus draugų būrį ir dalinantis potyriais su jais Jokios vilos su baseinais neatstos bet kurioje planetos kertelėje galinčio išdygti tavo “namo” (palapinės) , asmeniniai ferariai niekada nesuteiks tau tokio džiaugsmo, kaip krebždantis, džeržgiantis busiukas, pilnas draugų, išsiruošusių kelionei, naujiems potyriams ir prabangiausi D&G ar bet kurio kito brand’o drabužiai niekada nesugebės pakeisti šilto flisinio džemperio bei vilnonių kojinių jaukumo, atrandamo sėdint ant kalno, kur iš visų keturių pusių pučia vėjai

Apie ką aš čia? Apie laime, mielieji Apie nenumalšinamą kelionių niežulį, paskatinantį atsisakyti beverčių etikečių ir neužpildomos prabangos tuštumos Apie tą sulaikytą, rodos, amžiams kvėpavimą, kai prieš akis išbyra nerėgėtas ir net fantazijose neapčiuoptas grožis Apie tą akimirką, kai stipriai įsikimbi artimiausiam žmogui į ranką ir balsu suklyki iš džiaugsmo, nes emocijos viduje nebetelpa, išgyvenimai ir atradimai neberanda sau ramaus kampelio, nori lietis, veržtis, būti išgirsti… Ech, apie kelionių nešamą džiaugsmą ir pilnatvę, mielieji, aš čia kalbu

Spustelėk, jei nori išvysti išsamų žemėlapį

Gerimantas Statinis "Pasiklydęs Amazonijoje: Mato Šalčiaus klajonių pėdsakais"

Knyga pakeri skaitytoją laisvu stiliumi bei šmaikščiu Gerimanto braižu, kuris užvaldo ir atpalaiduoja, taigi knygą, kupiną dokumentinių žinių, biografijos elementų, kremti lyg smagų riešutėlį. Autoriui kūrybiškumo polėkio bei plunksnos virtuoziškumo netrūko, nes vietomis taip puikiai aprašytos kelionės, jog tereikia užsimerkti ir netrukus persikelsi į tolimiausius, egzotiškus kraštus, matysi viską taip ryškiai vien autoriaus puikių bei detalių aprašymų dėka.

Knygos apie žinomą tarpukario keliautoją, žurnalistą ir rašytoją M. Šalčių, kelionių magiją, tolimų kraštų kultūros ir istorijos pėdsakus idėja atsirado sumanius ekspediciją „Bolivija-Peru’05 M. Šalčiui atminti“. Šešiolikos žmonių grupė keliavo per Pietų Ameriką nusidriekusiais maršrutais, ieškodami informacijos apie M. Šalčių. Knygoje – ne tik kelionės įspūdžiai, bet ir dokumentinės žinios, biografijos elementai, pažintis su svečių šalių kultūromis.

Nedaug žinojau apie M. Šalčių, kuris, pasirodo, savo kelionėmis ir knygose perteiktais jų aprašymais uždegė ne vieną skaitytojo širdį, įkvėpė norą keliauti ir pažinti pirmiausia savo gimtinę, o per ją – ir likusį pasaulį. O pastaroji Gerimanto Statinio knyga leido pažinti šį iškilų žmogų, susižavėti juo ir nuoširdžiai gerbti. Anot G. Statinio, “ekspedicijos „Bolivija-Peru’05 M. Šalčiui atminti“ ketinimas buvo pajusti tą dvasią, kuria gyveno keliaudamas po „svietą“ lietuvių idealistas. M. Šalčiaus biografija – įdomi lyg kelionė, kurios metu už kiekvieno posūkio tavęs laukia vis nauji netikėtumai ir kuriuos įveikęs kartais atrandi save patį“.

Taigi nuoširdžiai verta dėmesio knyga ypač artėjančiais tamsiai lietuviško rudens vakarais, kai kartais taip norisi pabėgti nuo melancholijos ir pakeliauti O verčiant šios knygos lapus nekeliauti kartu su M. Šalčiumi ar G. Statiniu vargu ar įmanoma

Išlaidauti yra smagu… Žinau, kad tai yra negerai ir net nemandagu šio sunkmečio periodu, bet… na, ką aš galiu padaryti, jei būtent dabar įsigeidžiau įsigyti nardymo komplektą (nod), jei labai jau norėjosi nuvykti į Trakuose surengtą riterių kovų turnyrą , o tenai ir oro balionu kilome, ir šaudėme strėlėmis iš lankų bei arbaletų, ir medaus alus beprotiškai fantastiškai skanus ten buvo, o apie Senosios Kibininės kibinus iš viso nebeturiu liaupsinančių žodžių , o šią savaitę Druskininkai labai jau mus kviečia apsilankyti ir išmėginti tą O, ne nuotykių parką bei vėl užsukti į vandens pramogų zoną O kur dar artėjantis savaitgalis su Šiauliais, kur vyks airsoft’o mūšis “Sun City 09″… Žodžiu, šis mano gyvenimo etapėlis – tai vienos išlaidos Bet tokios malonios

Panašu, kad man gyvenimas ne blogėja, o gerėja Ai, lai jis taip ir lieka

P.s. beje, vakar mano kieme buvo toooooooookia šventė! Dainius man į lovą atnešė kavutės ryte!!! (smirk) Na, gyvenimėli, tu mane ir lepini