Lina Žukauskaitė a.k.a. "Zhucka" :: Pažvelk į mano širdį ;) » kalnas http://zhucka.lt Eseistika ir publicistika, jausmai ir kūryba, hobiai ir pomėgiai, kelionės ir nuotykiai... bei daugybė kitų gyvenimo paletės spalvų Fri, 10 Sep 2010 19:38:28 +0000 en hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.3.1 Kėdainių kalno šturmas http://zhucka.lt/kedainiu-kalno-sturmas/ http://zhucka.lt/kedainiu-kalno-sturmas/#comments Sat, 23 Jan 2010 06:13:45 +0000 Zhucka http://zhucka.lt/?p=992 Vėlų penktadienio vakarą lietuvių eXtremalų komanda, sudaryta iš būrio panevėžiečių, kelių vilniečių bei jonaviškių, susirinko Kėdainių kalnų masyvo priekalnėse :) Po neilgo pasitarimo ir formos įgijimo :) , buvo pajudėta link aukštųjų viršūnių, kurias, tikėjome, jog šiąnakt nugalėsime!

Kelionė nebuvo iš paprastųjų ir lengvųjų – neturėjome leidimo kopti, tai teko slapstytis nuo pravažiuojančių transporto priemonių ir tikėtis, jog nesutiksime pareigūnų, paprašysiančių mūsų dokumentų ;)

Visgi ryžtas nugalėti paėmė viršų, o kartu su juo komanda užkopė į pirmąją (žemesniąją) viršūnę! (clap)

Užvaldyti begalinio džiaugsmo, penki komandos nariai nesusivaldė ir, galbūt prisiminę jaunystę, o galbūt tenorėdami išvengti nusileidimo, kuris, kaip alpinistai žino, yra kur kas pavojingesnis už kopimą ir atnešantis daugiau nelaimingų atsitikimų, nes leidžiamasi jau pavargus, susėdo “traukinuku” ir krykštaudami pasileido kalnu žemyn :) Kaip viena iš “traukinuko” ekipažo narių, galiu pasakyti, jog nusileidimas buvo skausmingokas, bet labai smagus :)

Juoko bangai atslūgus, supratome, kad linksmai nusileidus nuo kalno, deja, teks pakilti atgal :) , nes praėjimas link didžiosios viršūnės liko aukščiau… Komandos alpinistai, sukaupę jėgas pajudėjo ir neužilgo užkopė atgal.

“Traukinuko” ekipažui besilinksminant, deja, buvo išsiskirta su likusiais komandos nariais. Vėliau juos besivejant, neplanuotai nusileista ant įduboje esančio užšalusio vandens telkinio, kuris tapo baisiu išbandymu vienai komandos narei. Bet apie viską nuosekliai… ;)

Nusileisti ant telkinuko buvo visai nebaisu, nes visi ženklai rodė, kad jis yra akivaizdžiai užšalęs, tačiau tik nusileidus paaiškėjo, kokio statumo sienomis telkinukas yra apsuptas… Kadangi bendras kopimas dar tetruko apie porą valandų, tai ekspedicijos nariai tebeturėjo jėgų. Imta ropštis beveik statmena siena. Tą akimirką tesvajojau apie kates, kurios kažkuriai pasąmonėje lyg šaipydamosis iš manęs, ironiškai “miaukė”, ir ledkirtį. Deja, kadangi ekspedicijai nebuvo gautas finansavimas :) , tai komanda Kėdainių kalną ryžosi nugalėti savomis jėgomis :) – natūralumas, kaip sakant, virš visko ;) Visgi dviem ekspedicijos nariams pavyko gana lengvai pasiekti sienos šlaitą, kiti du iš penketuko pasirinko kitą vietą ir padėdami vienas kitam galiausiai pasiekė tikslą. Tuo tarpu ištiko bėda – viena iš komandos narių prarado jėgas ir įstrigo tvenkinuką supančių sienų nelaisvėje. Gelbėjimo darbai užtruko apie valandą, bet galiausiai kolegė buvo sėkmingai išvaduota (clap) ir galėjo džiaugtis tvirta žeme po kojomis. Tuo tarpu, kol vyko gelbėjimo darbai, likusi ekspedicijos dalis šturmavo Kėdainių kalno viršūnę ir sėkmingai ją pasiekė (clap) bei nusileido be sužalojimų.

Gerokai po vidurnakčio galiausiai visi sveiki, pavargę, sušalę, bet velniškai laimingi, sugrįžome į bazinę stovyklą :) , kur gurkšnojome karštą arbatą, kakavą, šlamštėme į ledo luitą sušalusį tortą ir nenustodami klegėjome, dalindamiesi įspūdžiais :)

Štai taip atšventėme vieno CocaColos manjako gimtadienį ;) :*

]]> http://zhucka.lt/kedainiu-kalno-sturmas/feed/ 1