Pirmiausia nuskuodėme į savo paruoštą slėptuvę Dumsių raketinėje bazėje, iš kur norėjome perkelti keliauninką TravelBug’ą. Pasitaikė labai smagus toks – keliaujantis dantų šepetukas Tiesa, jis labai norėjo keliauti po Skandinavijos šalis, pasiekti Suomiją, bet keliauninkai, šiek tiek jo neatsiklausę, atvežė jį į Lietuvą. Na, nieko, pamatyti visokius kraštus juk yra įdomu

Judėdami iš Jonavos link Ukmergės, stabtelėjome Deltuvoje, kur aprašymas bylojo, kad senos bažnyčios griuvėsiuose rasime lobį. Kai pamačiau vietą, akimirkai sustingau, nes tie senoviškos bažnyčios likučiai, skendintys auksinio rudens vandenyne, atėmė žadą… :O

Deltuvos bažnyčios griuvėsiai

Deltuvos bažnyčios griuvėsiai

Lobį rasti buvo labai nesunku, bet aplankyti vietą tikrai verta. Užbėgant įvykiams už akių, papasakosiu, kad grįžtant namo draugai taip pat nusprendė paimti pastarąjį lobį. Jau buvo gerokai po vidurnakčio, todėl stebėti juos, žengiančius į tamsą, o po to žibintų šviesos raižomis ir keisčiausius šešėlius skleidžiančius bažnyčios griuvėsius, buvo tikrai įspūdinga ir žavu

Taigi atradę Deltuvos lobį, patraukėme prisijungti prie kitų komandos narių, jau lūkuriuojančių mūsų prie Baltijos kelio 10-mečio paminklo. Deja, po paieškų po akmeniu, ant akmens, miškelyje už tvoros ir po tvora bei visur kitur, kur tik mūsų laki fantazija pasufleravo, teko nusivilti Antrasis lobis nerastas…

Pminklas Baltijos kelio 10-mečiui

Kupini ryžto, juk tai tik dienos pradžia, patraukėme ieškoti Mūšios rezervato lobio. Žinodami, kad pastarasis turi būti prie kelmo, ėmėme tyrinėti visus ant kalvelės rastus kelmus…

Kasam kasam, ieškom ieškom...

Po atkaklių kasinėjimų ir spėliojimų jau buvome beprarandą viltį, kai išgirdome Dainiaus švilptelėjimą “Radau!” Deja, pribėgus teko nusivilti – lobis buvo išdraskytas ir visiškai sunaikintas Matyt, ne tik žmonėms, bet ir kažkokiam žvereliui parūpo dėžutės turinys.

Sunaikintas Mūšios rezervato lobis

Nors pradžia nepasirodė daug žadanti, bet mes ne iš tų, kurie linkę nuleisti rankas Todėl nužygiavome per miškelį ieškoti partizanų kelio lobio. Kiek paėjėję pamatėme, kad kelią mums pastos upelis, todėl sugrįžę sėdome į mašinas ir patraukėme ieškoti kito priėjimo.

Didžiosios kovos apygardos Partizanų parkas

Partizanų kelio slėptuvė įrengta ant gražaus kalnelio, atveriančio žavų peizažą – tvenkinį bei nenumaldomai šniokščiančią jo užtvanką, rudens nuspalvotus miškus. Šįsyk lobį radome! Tik apmaudu, kad jis buvo visas peršlapęs, tačiau savo “gėrybių” maišiuke radusi užspaudžiamą maišiuką bei Vytui parūpinus naują baltą lapą, operatyviai išsprendėme susiklosčiusią situaciją

Partizanų tako lobis

Pajutę savyje pabundančią diggeriavimo sielą , toliau nurūkome į Kopustėlių zenitinės artilerijos bazę, kurioje keli kolegos jau buvo buvę anksčiau, deja, paieškų nevainikavę sėkme. Bet šįkart ryžto ir užsispyrimo turėjome pilnas kišenes, taigi be lobio nusprendėme neišvykti

Būtinas pastebėti, kad pastarasis lobis yra lydimas mistinių dalykėlių – kiekvienas lobio ieškotojas susiduria su labai jau grybaujančiomis koordinatėmis, kas yra neįtikėtina, nes kažkokia radiacija, elektromagnetiniai laukai ar visi kiti panašūs dalykėliai šiaip jau neturėtų veikti iš palydovo atskriejančios informacijos… Bet ši mistika suteikia savotiško šarmo, naršant po karinės bazės griuvėsius

Kopūstėlių zentinės artilerijos bazė

Kopūstėlių zentinės artilerijos bazė

Komandai išsibarsčius po neaprėpiamus miškus, pradėjome šniukštinėjimą, kurį galiausiai vainikavo džiugi žinia – lobis rastas! Tiesa, kur kas toliau, nei sufleravo dvejos internete nurodytos koordinatės… todėl rastas dėl to, kad paprasčiausiai buvo tikrinami visi aptikti bunkeriai, bet šito lobio paieškose buvo svarbu ne priemonės, o tikslas

Šįkart kolegos numėmė trigubai tikslias koordinates, tikėkimės padėsiančias kitiems ieškotojams

Trigubo tikslumo koordinatės

Iki pat sutemų dar tyrinėję bazę, galiausiai patraukėme į Ukmergę, kur planuose buvo dar geras pluoštas lobių.

Tiesiu taikymu nuvykome prie gana įspūdingo net naktį Ukmergės piliakalnio, kuris pasitiko 128 laiptelių pakopomis Kiek paskaičiavę ir patyrinėję, greitai aptikome lobį

Ukmergės piliakalnio lobis

O tada buvo būtina pasistiprinti Pareklaminsiu, nes tikrai verta – kolega parodė įstabią “Focus pica” maitinimo įstaigą, kurį mane pakerėjo interjeru bei ne tik mielu (ir kai ką viliojančiu ) aptarnavimu, bet ir maistas toks, kur tiesiog būtina pirštus apsilaižyti O kainos – nesikandžiojančios

Po tokios skanios vakarienės iš pradžių kiek tingiai, bet vėsaus oro išjudinti patraukėme į naktinį pasivaikščiojimą po Ukmergę. Pirmiausia nuskynėme Ukmergės bažnyčios lobį, kur teko lipti per tvorą, nes naktį, žinoma, varteliai užrakinti Bet dėl tokio tikslo, o ne vandalizmo, kartais juk galima

Ukmergės bažnyčios lobis

Toliau ėmėmės multi-cach’o. Taigi, broliai kurmiai, paskaičiuokime Tokie mane ypač vilioja, nes smagu paspręsti užduotėles, paskaičiuoti lygteles Atradę Ukmergės vandens bokštą, sužinoję, kuomet Ukmergės gyventojams buvo pradėtas tiekti vanduo (1932 m ) pagal antrąsias koordinates suradę mislingąjį pastatą, kuris turėjo mums pasufleruoti du žodžius, padėsiančius išspręsti antrąją lygtį, galiausiai pasiskaičiavome galutines koordinates ir visai lengvai suradome lobį

Montego Bay lobis

Montego Bay lobio atradėjai

Dar nepavargot? Nes mes tai ne

Toliau patraukėme link kiek nejaukaus, bet kartu intriguojančio lobio, paslėpto miesto stačiatikių kapinėse…

Lobis kapinėse... brrr...

Ne, mes ne vandalai i rne kapinių plėšikai

Ilgai tyrinėjome kapines juosiančią tvorą, naktyje bandėme įžvelgti ir nuspėti tai, į ką sufleravo lobio nuoroda – reikia gerų akių ir taiklaus mąstymo, bet nesėkmingai Galiausiai sutrikę nuo nepaliaujamai kankinusio pojūčio, jog tai nėra geriausia vieta lobiui slėpti, patraukėme ieškoti micro-lobio, paslėpto kur kas padoresnėje vietoje – Ukmergės autobusų stotyje.

Pirmą kartą mačiau tokią mažą dėžutę!!! Amazing, ar ne?

Ukergės autobusų stoties micro-lobis

Grįžinėjant link automobilių, turėjome praeiti pro tas pačias išniukštinėtąsias kapines. Ir įvyko eilinis kolegos Pranksės sužybėjimas – rodos, tiesiog eidamas pro šalį, tūptelėjo vienoje vietoje prie tvoros, kyštelėjo ranką į, rodos, visų šimtą kartų išžiūrinėtą skylę ir… ištraukė oranžinę dėžutė, kurioje ir tūnojo tas keistasis lobis

GeoCach’inimas GeoCach’inimu, bet kai pamatai keistus betoninius “grybukus” kyšančius ant kalvelės, diggerio širdis negali nepabusti Atradę įėjimą, tiesa, užvirintą grotomis, pasmalsavome ir pirmiausia, žinoma, mūsų landusis Vytas visai lengvai šmurkštelėjo pro tarpą vidun. Negalėjau nustygti vietoje, todėl sparčiai metusi į šalį rankinę ir striukytę, taip pat lengvai prasirangiau pro plyšį Dainiui teko kiek paplušėti, bet ir jo stotas pralindo į vidų Deja, Pranskės raumeningoji krūtinė tapo kliūtimi, bet mes pažadėjome ką nors įdomaus būtinai parnešti ir patraukėme tamsiu koridoriumi gilyn į požeminę slėptuvę.

Tik šmurkšt ir jau viduje

Nuoširdžiai nustebome radę tokią sąlyginai tvarkingą (pagal apleistųjų slėptuvių standartus ) aplinką. Neskaitant kelių jaunuolių “meninių” apraiškų ant sienų ir vos keletos padegusių sienų bei paardytų vietų, tai slėptuvė atrodė taip, kad, kaip sako kolega, iš bėdos gyventi galima būtų

Jauku beveik kaip namie

Į dienos temą atradome savotišką lobį ir čia – puikiai išsilaikiusias rusiškas kabinetų lenteles (“ryšių specialistas”, “sekretorė-mašinistė”, “aplinkos apsaugos ministerija” ir t.t., ir pan. ), kurias ir prigriebėme dovanų lauke pasilikusiems kolegoms, žinoma, parinkę kiekvienam pagal prasmę

Dovanėlės draugams

Dieną vainikavome šalia Ukmergės aplinkelio esančiu lobiu tarp uolų, kuriame ir palikome savo smagųjį TravelBug”ą dantų šepetuką, tikėdamiesi, kad netoliese judraus kelio esančią slėptuvę kas nors greitu laiku aplankys ir TB nukeliaus į išsvajotąją Skandinaviją

Taigi trumpai apie dienos laimikius

11 ieškotų lobių, iš kurių net

9 rasti (clap),

1 nerastas ir

1 sunaikintas

I like it