Amžinas kaip pasaulis klausimas Į kurį neįmanomas vienintelis nenuginčijamas atsakymas

Kiekvienas esame skirtingas, su savais poreikiais ir siekiais, tačiau grubiausiam išskaidymui galima išskirti savotiškas dvi kryptis, kaip politikoje kairę ir dešinę (bei natūraliai susiformuojantį centrą, kuriame renkasi savotiški neapsisprendėliai (kas nesakau, jog yra vien neigiama!), taip žmonių kasdieniame gyvenime – kūno kultą, t.y. nepriekaištingo grožio siekį, arba proto kultą, t.y. žinių troškimo tenkinimą (vėlgi įmanoma išskirti centrą, kuriame nugula truputį vieno, truputį kito geidžiantys). Kas yra geriau/tikslingiau? Nekirsiu kaip kirviu savo atsakymo, pamėginsiu pasvarstyti (įrodyti?)

Prieš pusantrų metų pasinėriau į totaliai vien kūnokultizmą (įdomus terminas gavosi ) atstovaujančiųjų gretas. Tyriamaisiais tikslais nusprendžiau išmėginti būtent tokį gyvenimą būdą Keturis mėnesius gyvenau pagal kalbančiosios daugumos (aš itin abejoju ar parodomoji dauguma yra tikroji dauguma, todėl populiariąją kultūrą vadinu tiesiog garsiau kalbančiosios daugumos kultūra!) gyvenimo būdą – darbo savaitė, penktadienis ir šeštadienis – išimtinai šėlsmo vakarai, koncentruotas dėmesys grožio procedūroms, kosmetikos ir parfumerijos pramonės analizė, žurnalų skaitymas ir pan.

Mano pastebėjimai:

- niekada nepirkau/neprenumeravau nė vieno grožio/mados žurnalo, nes jie man atrodė tiesiog tušti, užpildyti spalvomis, o ne skaitomais tekstais. Per tuos 4 mėnesius savo požiūrio nepakeičiau! Žurnalas, kuriame pajėgi perskaityti tik užrašus po nuotraukomis ir straipsnių pavadinimus, nemanau, jog yra tikslingas skaitalas… Per tą laikotarpį beprotiškai pasiilgau tokių žurnalų, kaip “Psichologija Tau”, “Kardas”, “Vastybė” ir pan.

- grožio procedūros atima itin daug laiko. Pradėjus dieną kaukėmis, manikiūrais, pedikiūrais, soliariumais, masažiukais ir t.t., ir pan. nė nepastebi, kur dingsta aibė valandų. Žinoma, rezultatu gali įvardinti paskaistėjusią odą, gražius, nepriekaištingai taisyklingus nagučius, tobulos formos antakius, vilnijančius plaukus (nors manieji kur kas gražiau blizga ir vilnija tuomet, kai aš į juos kraunu minimaliai cheminių kaukyčių, balzamiukų ir t.t.!) ir pan. Bet galiausiai pažvelgdavau į veidrodį ir paklausdavau savęs ar tai vertėjo, pavyzdžiui, neperskaitytos knygos?

- prieš einant į vakarėlį, prasidėdavo mergaičių ruošimosi metas, kuomet sugužėdavo tuntas merginų į vieną kambarį ir, paruošus kokteiliukus, imdavome analizuoti spintos turinius, kosmetinių turtą ir pan. Pasiruošimas trukdavo nuo 3 iki 5 valandų kiekvieną kartą! Ir žinote, kas galiausiai būdavo man juokingiausia? Ogi kai atgužėjus į perpildytą klubą, kurio patalpoje nebūdavo nė lašelio gryno oro, tas nepriekaištingas makiažas greitai tapdavo nuliniu ir dažniausiai taip ir likdavo niekieno apart mūsų nepastebėtas Tuomet susimąstydavau ar tikslinga yra tiek valandų praleisti prieš veidrodį, o galiausiai neturėti apie ką šnekėti su žmonėmis? Iš realybės kyla anekdotinės situacijos, kai nepriekaištingo grožio mergina geba tik šypsotis, bet realiai neturi apie ką kalbėti…

- kalbančioji dauguma itin sureikšmina penktadienio ir šeštadienio vakarus, kurie privalo būti leidžiami triukšminguose vakarėliuose, šėlstant iki kraštutinumų. Sekmadienis, žinoma, po to turi būti visiškas relax”as, nes privalu atgauti jėgas. 4 mėnesius gyvenau pagal tokį scenarijų ir pastebėjau tai, kad bėgant nuo vadinamosios nuobodžios rutinos, galiausiai tokie tipinio scenarijaus penktadienių ir šeštadienių vakarai tampa rutina!!! Tada staiga pagauni save toje tvankioje klubo aplinkoje, pačiame centre šokių aikštelės tebeatsiduodančią ritmingiems muzikos garsams, bet… nuobodžiaujančią. Aš nekalbu apie įdomius, išradingus, tematinius vakarėlius, kuriuose žmonės susirenka pagrinde tam, kad pabendrautų, kad kažką naujo ir įdomaus atrastų, o kalbu apie tuos perpildytus savaitgaliais klubus ir kavines, kur žmonės renkasi… atsipalaiduoti? O gal pavargti?..

Galime ginčytis iki nualpimo, jog nebūtinai nepriekaištingo grožio mergina bus buka, bet… pažvelkime realybei į akis, juk jei ji tiek dėmesio ir laiko skirs savo kūnui, ji paprasčiausiai neturės jo pakankamai savo proto lavinimui!

Mano išvada (kurios neperšu niekam ):

Tikrasis grožis – tai pasitikėjimas savimi! Nepraleidau aibės valandų prie veidrodžio, mano nagai nėra nepriekaištingos formos, antakius jau derėtų papešioti, o veido valymas, sako, kad taip pat nepakenktų, akylai įsižiūrėjusi pastebiu plaukelius ir pamąstau, kad jau derėtų vėl prisiruošti depiliacijai, bet nepaisant viso to, šiandien gatvėje žengdama pasitikinčiu žingsneliu, aukštai pakelta galva ir nedidele, ne pernelyg atvira, bet nuoširdžia šypsena veide, mačiau į mane nukreiptus tyrinėjančius susidomėjimo žvilgsnius. O tie žmonės, kurie manimi žavisi, kuriems patinku, žino, jog būnant su manimi, jie galės kalbėtis, galės atrasti, galės sužinoti! Todėl man proto kultas vienareikšmiškai nugali grožio kultą…

Be Sociable, Share!

•